- išvėžės
- ìšvėžės (neol.) sf. pl. (1); rš (kelio) vėžių išsiskyrimas, išsišakojimas.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
karonis — karonìs, iẽs scom. (3b) K, BzF58 = karuonis 1: Tasai [lupikas] atkeliavęs, virvę perpjovęs, karonį ant karo ar rogių išvežęs, šalia kapinų pakasdavo BsMtII129 … Dictionary of the Lithuanian Language
pakelti — pakelti, pàkelia, pakėlė tr. I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti. 1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakelsitav akmenį J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
paklaidinti — paklaidìnti tr. 1. caus. paklysti 1: Int girią išvežęs, paklaidinęs ir juos ten palikęs LTI25(Bs). Katytė išnešta paklaidinti (kad namų neberastų) Rs. Nuvedė į mišką paklaidinti arklius, arkliai pasileido bėgti Šts. Rudens naktys ir orai gali… … Dictionary of the Lithuanian Language